“Pusiausvyra” yra mano ketvirtoji autorinė skulptūros paroda. Ankstesnė buvo  Arkos galerijoje 1997m. Šioje parodoje surinkta 10 darbų, sukurtų įvairia tematika, forma ir medžiaga, kuriuos vieną su kitu mažai kas sieja. Sąlyginai darbus galima skirti į dvi grupes: vieną, labiau artimą tradicinei skulptūrai ir kitą, vadinamą objektais. Šita paroda nemažas 12 metų kūrybinis laiko tarpas kurį pavadinčiau “Pusiausvyra”.

Artūras Maksimilianas

Vietoj pranešimo spaudai.

Pusiausvyra – tai elementų visuma, kurioje kiekvienas iš objektų vizualiai atitinka vienas kitą.

A4 formato lape optinis centras nesutampa su fiziniu centru, esančiu tiksliai per lapo vidurį. Optinis centras lape – tai vieta, į kurią visų pirma nukrypsta skaitančiojo akys, matematine išraiška: 3/8 dalys nuo lapo viršaus ir 5/8 nuo lapo apačios. ---

Visa gamta siekia pusiausvyros. Atmosferos slėgio svyravimus sulygina vėjas. Temperatūrų skirtumus sušvelnina šilumos apykaita. Visur, kur atsiranda bet kokios energijos perteklinis potencialas, randasi pusiausvyros jėgos, siekiančios panaikinti nestabilumą. Esame įpratę prie šių dėsnių, todėl net neklausiame, kodėl taip turi būti. Kodėl veikia pusiausvyros dėsnis? Į šį klausimą nėra atsakymo.

Įpratome, kad gyvenime būna tamsūs ir šviesūs ruožai, sėkmę keičia pralaimėjimai. Visa tai – pusiausvyros dėsnio pasireiškimai. Juk tiek sėkmė, tiek nesėkmė yra pusiausvyros pažeidimai. Absoliuti pusiausvyra, kai išvis nieko nevyksta, o tokios nebūna. Bent jau niekam nepavyko tai pamatyti. Pasaulyje visada vyksta svyravimai: diena – naktis, potvynis – atoslūgis, gimimas – mirtis ir t.t. Net vakuume nuolat randasi ir anihiliuojasi dalelės.  ---

Kūno pusiausvyra yra pastovi, kai jis, šiek tiek paveiktas išorinės jėgos, grįžta į pradine padėtį.

/Pastovioji pusiausvyra, mechanikos dėsnis./ ---

Problemos turi ištirpti, o ne išsispręsti, nes sprendimų nėra. Vienintelis būdas ištirpinti problemas - tiesiog stebėti jas, kaip jos atsiranda ir išnyksta.  ---

… harmonija neteikia pažinimo, bet ugdo pusiausvyrą, ritmas suteikia darnumą…

Kažką žinoti nebūtina, nes ir žinojimas yra karma. Daug žinoti yra karma taip pat.

/Svamis Šankarananda Giris, Vilnius 2009 rugpjūtis/

Tik zoologinės mastysenos žmogui gali kilti mintis, kad gamyba suteiks žmogui laimę. Tikrąją laimę lemia ne tokie veiksniai, kaip ekonomikos klestėjimas ar nuosmūkis, o dvasinė ramybė.

 /Svamis Prabhupada “Kelionė į savęs atradimą”/

 

Netrukdykite gyvenimui tekėti savo tėkme, ir jūs pajusite, jog gyvent pasidarė smagiau. ---

Mintys negimsta žmogaus galvoje, mintys joje registruojamos. Kiekvieno kūno- dvasios vieneto galvos smegenų lastelės turi savo ypatingą vibracijos dažnį. Pas vienus šis dažnis aukštas, pas kitus – žemas. Nėra žmonių su vienodu vibracijų dažniu.  ---

 

Ko nors nežinoti – jau didelės išminties rodiklis. ---

 

Už mintčių ,atrastų interneto platybėse, turinį parodos autorius neatsako bet mielai pasidalina su visais.

  www.maksimilian.lt